BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



„Niekas negali būti taip, kaip buvo. Niekas ir nebūna.” /K.B. “Kendė”/

2012-01-16

kada nors tvirtai pasakysiu “myliu gyvenimą”. kada nors. tikrai.

Posted by stufftaken in Be temos

Atrodo, kad kai gyvenimas bando grįžt į vėžes, turėčiau jaust bent jau ramybę viduje, ar kažką, kad viskas bus geriau. Bet nieko. Tuščia. Kartais net blogiau.
Sėdi parke su kava rankose, aplinkui šviečia blausūs žibintai, sniegas tyliai krenta, o viduje taip pat tuščia, kaip ir pačiam parke. Jauti karštas ašaras ant skruostų ir galvoji, po velnių, ką daryt, kad pagaliau pasijausčiau geriau?! Kodėl viduje vis dar ta draskanti tuštuma ir nesibaigiantis skausmas?
Pro šalį eina vaikinas. Sugaunu jo žvilgsnį. Vienas iš tų žmonių, su kuriais gera būt, pagalvoju. Nežinau, kodėl tai sprendžiu iš išvaizdos. Ne pirmą kartą.
Net kai pagaliau vėl yra žmonių, su kuriais galiu kalbėt apie viską ir apie nieką, ir kai jų vis daugiau ir daugiau.. Net tada viduje jaučiu, kad kažkas ne taip. Ta pati begalinė praraja. Tikriausiai niekas negali pakeist žmogaus, be kurio aš jau niekada nebūsiu aš.

Pixies - Where is my mind (again n’ again)
http://www.youtube.com/watch?v=qrdpliMfoAM
Kažkada kažkada, kai Žas dar buvo rokas
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=nvmlr89qTTs
Coldplay - See You Soon
http://www.youtube.com/watch?v=dsz-EeNZBkI&feature=share

Patiko (0)

Rodyk draugams



1 komentaras to ' kada nors tvirtai pasakysiu “myliu gyvenimą”. kada nors. tikrai. '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' kada nors tvirtai pasakysiu “myliu gyvenimą”. kada nors. tikrai. '.

  1.    Etsia said,

    on Gegužė 25th, 2012 at 00:37

    neklausk kaip atsirado tavo adresas pas mane. matyt taip turejo buti - kazkur kazkas pasidalino tavo ideta nuotrauka, ir mano smalsumas nugalejo..
    kodel rasau - visa tai ka cia rasai, visi jausmai, mintys, detales - tarsi skaityciau uzrasytus savuosius. galutinai pribloske tavo rasta fraze „Jūs rūkote, todėl, kad jums patinka. Aš rūkau, kad mirčiau.“ /J.G. “Aliaskos beieškant”/
    ..nerukiau anksciau, pradejau…po… ir tesiu del auksciau minetos prieasties, nors ir negaliu niekam to garsiai istarti…
    kaip idomu, ir savotiskai gera, rasti zmogu, kuris gyvena tuo paciu…

Leave a reply

  • Monthly

  • Draugai

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web