„Niekas negali būti taip, kaip buvo. Niekas ir nebūna.” /K.B. “Kendė”/

ir tie awkward vakarai, kai nežinai ką sakyti, bijodama kad pasakysi tai, dėl ko gailėsies visą likusį gyvenimą.

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=rLloZasxbic#!

…

ir agrh, kaip aš noriu longboardo..
http://vimeo.com/31015569

http://www.youtube.com/watch?v=QB0ordd2nOI

tarp tavo pirštų, po blakstienų šešėliais, gyvenimo linijų gale.
kai viskas baigias, kai nebėra kelių ir išeičių.
su užmerktom akim ir nusvirusiom rankom.

pabaigos pradžia jau buvo taip seniai..

…

už sudaužytas taures, kuriose skandinom prisiminimus

Kai mūsų gyvenimai stovi vietoj, o žemė sukasi toliau, aš nebežinau. Kuris kelias yra teisingas. Jau nežinau. Nematau ženklų, nematau stop juosta aptvertų duobių ir vis krentu į jas.

Yra vakarų, kai negaliu net pažvelgt į popierių. Galiu ilgai neatrašyt į laiškus. Savaitėm, mėnesiais ar ilgiau. Bet visada atrašau, galų gale.

Sunku, kai nesuprantu, ką jis galvoja. Kokios jo mintys ir kaip jis viską mato. Nebesuprantu, ką kuris sakinys reiškia. Ir tikrai žinau, kad nieko nėra. Taip tuščiai jaučiausi praėjusį pirmadienį atsisveikinusi su juo. Tamsoje ir šaltyje sėdėjau ant žemės kieme, atsirėmusi į sieną ir nieko nesuvokiau.
…

noriu tiesiog nebegalvot.

Awolnation - Sail (myliu live’us)
http://www.youtube.com/watch?v=eAllobvV5Y4&feature=relmfu

Goo Goo Dolls - Iris
http://www.youtube.com/watch?v=wOHsGobBGPg&feature=relmfu

Arctic Monkeys - Cigarette Smoke
http://www.youtube.com/watch?v=llGTxKjHFKo

The Black Keys - Everlasting light
http://www.youtube.com/watch?v=2QzGvoUMBoA&feature=share&fb_source=message

The Beatles - Help
http://www.youtube.com/watch?v=TU7JjJJZi1Q

žinau, kaip jis atrodo, kai juokiasi. kaip pakyla vienas lūpų kamputis, kai jis nevalingai nusišypso. kaip skamba jo balsas, kai jis sako žodį kryptonite. kaip jo akys truputį susiaurėja, kai jis šypsosi. kaip jis braukia ranka per savo garbanotus plaukus, kai jie užkrenta ant veido. kaip pakyla antakiai, kai išgirsta ką nors netikėto ar ranka prisiliečia prie kairės ausies, kai mąsto. žinau, koks žemas ir kimus yra jo balsas, kai jis pabunda iš miego ir kokią arbatą visada geria. kiekvieną kartą matau, kaip susitraukia akių vyzdžiai, kai ko nors bijo ir kaip nusišypso, kai palieti pirštų galiukus.

žinau begales, daugybę smulkmenų, ir ta manija manyje mane žudo. bet aš ne ta, kurios riešus ir mentes naktimis jis glosto. to neužtenka. reikia žinot tiesą.

Nirvana - Bloom
http://www.youtube.com/watch?v=D742dNm1f8Q
Selah Sue - This world
http://www.youtube.com/watch?v=YU818xtAxTg

tie mažų mergaičių kaulai, sukabinti sutemose, nėrinių krašteliais.
apsišvietusios fotojuostos, nubalinti laivai ir žvaigždžių stogai kažkur dingo
išskrido gal
tik taip skauda
taip nežmoniškai skauda
tyliai
tyloje

vėl susibadau riešus rašaluotom plunksnom. ir tyliaityliai žiūriu į juodus taškus.

didžiulis vėjas pučia šlapius plaukus ant veido, o tučiame parke ta tiesa atrodo tokia nuoga.
sėdžiu apsikabinus kojas, ant savo, šiandien šlapio, suoliuko. Įsmeigiu žvilgsnį į rankas ir bandžiau užmiršt viską bent sekundei. ir nepadeda nei nirvana ausinukuose.
galbūt jau buvau viską sudėliojus į lentynėles, tas mažas baltas, su rakteliais ir blakstienom, bet staiga viskas vėl sudužo, patiško į begalybę smulkių dalelių ir išslydo pro pirštus juos supjaustydamas.

gali nesakyt, žinau, kad viskas nebus gerai.

…

ir tyliai skęstu
be sparnų

Jazzu - Tyla
http://www.youtube.com/watch?v=esYJjXvJOjU&fb_source=message

vėl mano naktys, tik mano. Jaučiu, kaip lėtai, mažai žingsneliais jos grįžta pas mane.
Mano naktys, mano paryčiai ir airodromo žolė saulei kylant.
Tylios mintys ir vėl nauja diena. Jau ne mano.

God is an astronaut - Tempus Horizont (čia irgi kvepia vasara)
http://www.youtube.com/watch?v=9mlR9Iyy_X0&feature=artist

šitos merginos ir šitas jų klipas kietas.
(Awolnation - Sail)
http://www.youtube.com/watch?v=JaAWdljhD5o

Jurga - Velvet
http://www.youtube.com/watch?v=TMqe4gZKH64

Myliu kažkur tenai, toli ir tyliai.
Tamsiausioj ir saugiausioj vietoj.
Be akių, be žodžių ir be nuodėmių.
Nors taip ir sunkiau, bet geriau.
ir viskas bus kitaip.

Youth Group - Forever Young
http://www.youtube.com/watch?v=rQi8wEHMm5Y
(kvepia vasaros naktim, o gal paryčiais)

Karma - Kitaip
http://www.youtube.com/watch?v=zfaD0aYwh0c&feature=youtu.be

ir skauda vis mažiau. skauda.. vis mažiau.

Kartais švininiais padebesiais, o kartais ten žemai tarp šaknų.

Visą dieną Nirvana.
Iš naujo ir vėl. Iš naujo.

negali pasislėpt, kad ir kokios tankios būtų užuolaidos.
rudais nėrinių krašteliais, svetimais balsais.

Nes tik kai viskas subyra gali imti ir daryt iš naujo. Kuo mes buvom, kuo mes likom.
Debilų gvardijų kūrimas, mirčių dozavimas, militarizavimasis.. Viskas per daug sunkiai paprasta.
Tyliaityliai.

Čia Tamstą ‘11 prisimenant
Freaks’ai įsivažiavo
http://www.youtube.com/watch?v=59g54UcI9Lg
o Šarūnas kaip visada aww.
http://www.youtube.com/watch?v=3PreAB2tSpk&feature=related

kiekvieną rytą’ vis skirtingas adresas.
tyliai kyla į viršų garai, pirštai po truputį užšąla, o aš nieko nejaučiu.
socializmas veržiasi per kraštus, daugybė veidų, daugybė žodžių, o tiek nedaug vietos.
ir vis dar.. vis dar.

skaudžiai susminga, tyliai atleidžia.

nuo praėjusio penktadienio “Erdvė 2012″ vis groja galvoje
Laura
http://www.youtube.com/watch?v=aGHZP2dJE0I&context=C338a3cfADOEgsToPDskLxsPyINaCBposJ4jeT6r1N
http://www.youtube.com/watch?v=eOtEKzlmZeA&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=UZuXeqh26-s&feature=related

Mylėti. Nebe.
Sulūžę šonkauliai, peršviestos mintys, baltos sienos.
Susprogę plaučiai, aptaškę lubas, begalines žvaigždžių lubas.
Laiškų pabaigos, skiauteliuose dūstantys žodžiai, Išsiliejęs mėlynas.
Vėl naujas, dar neatplėštas, su pažymėtu pašto ženklu.
Sušalę pirštai, nutirpę lūpos, erdvių pabaiga.
Tušti namai, skaudūs dūriai, tamsa kambary.
Tylūs laivai, saugios mirtys ir karštos ašaros.
Tuščia.

Atrodo, kad kai gyvenimas bando grįžt į vėžes, turėčiau jaust bent jau ramybę viduje, ar kažką, kad viskas bus geriau. Bet nieko. Tuščia. Kartais net blogiau.
Sėdi parke su kava rankose, aplinkui šviečia blausūs žibintai, sniegas tyliai krenta, o viduje taip pat tuščia, kaip ir pačiam parke. Jauti karštas ašaras ant skruostų ir galvoji, po velnių, ką daryt, kad pagaliau pasijausčiau geriau?! Kodėl viduje vis dar ta draskanti tuštuma ir nesibaigiantis skausmas?
Pro šalį eina vaikinas. Sugaunu jo žvilgsnį. Vienas iš tų žmonių, su kuriais gera būt, pagalvoju. Nežinau, kodėl tai sprendžiu iš išvaizdos. Ne pirmą kartą.
Net kai pagaliau vėl yra žmonių, su kuriais galiu kalbėt apie viską ir apie nieką, ir kai jų vis daugiau ir daugiau.. Net tada viduje jaučiu, kad kažkas ne taip. Ta pati begalinė praraja. Tikriausiai niekas negali pakeist žmogaus, be kurio aš jau niekada nebūsiu aš.

Pixies - Where is my mind (again n’ again)
http://www.youtube.com/watch?v=qrdpliMfoAM
Kažkada kažkada, kai Žas dar buvo rokas
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=nvmlr89qTTs
Coldplay - See You Soon
http://www.youtube.com/watch?v=dsz-EeNZBkI&feature=share

rašant kvailiausiai nuoširdžiausius laiškus. kaip kvaila atrodo kiekvieną dieną jau ketvirtas mėnuo išimt paštą tikintis jos laiško. kažkoks absurdas.
dienos kažkodėl primenančios anas dienas. Tik dabar aš jau pažįstu jį, o tada net nežinojau, kad jis gyvena mano gatvėj.

Tikriausiai niekada gyvenime nebus nei mikrosekundės, kai man ji atsibos
Pixies - where is my mind
http://www.youtube.com/watch?v=qrdpliMfoAM

ko gero geriausias mano gruodžio koncertas buvo Freaks On Floor.
(Freaks On Floor - Freedom Peace and Me
http://www.youtube.com/watch?v=BXM-ksS-9ws&feature=player_embedded)
ko gero geriausias mano vakaras buvo.. tiksliau du. Gruodį mes buvom susitikę du kartus.
ko gero keisčiausias vakaras - švenčiant naujus metus. …kai negali pasakyt, kodėl dilgčioja pirštų galiukai. Kai atsiranda dar vienas žmogus, ir nevalingai imi gaudyti jo žvilgsnius.
ko gero skaudžiausias - 12 diena. Lygiai metai, ir aš tyliai skandinuos.
ko gero.. ir dar daugybė vakarų, bet visi jie tik buvo. Ir niekada bus.

The Raconteurs - Consoler of The Lonely
http://www.youtube.com/watch?v=E7_8-qYQ6hE
Nine Inch Nails - Hurt
http://www.youtube.com/watch?v=kPz21cDK7dg

nekenčiu tokių jausmų, kurie beprotiškai išmuša mane iš vėžių.
viena para - tiek užtenka, kad įlipus į mašiną giliai viduje kažką skaudėtų. Žinant, kad gyvenime tikriausiai daugiau nesusitiksit.
Juk tai tik naujieji metai. Ir jis tik dar vienas žmogus, su kuriuo kažkaip gerai.

Marilyn Manson - Running To The Edge Of The World
http://www.youtube.com/watch?v=k7C2s1WHqsQ

photo of TWODICKS ©

Kažkas ne taip. O gal viskas taip, kaip turi būt. Jis tik draugas, su juo tik gera būt. Kalbėt apie viską ir apie nieką. Ir nieko daugiau.
Ir aš visai neįsitempus ir nesinervinu, ne ne. Priešingai - per daug atsipalaiduoju ir tik kai atsisveikinu su juo, atsipeikėju ir tik tada prisimenu, ką norėjau jam pasakyt.

Viskas per daug paprasta ir neapčiuopiama.
Slysta tarp pirštų.

Coldplay - Don’t Panic
http://www.youtube.com/watch?v=MKJ2DBmjuEk
The Fray - Together
http://www.youtube.com/watch?v=YdAAA8wpL0I&feature=share
The Go! Team - Huddle Formation
http://www.youtube.com/watch?v=X0eso4ARXzk

photo of TWODICKS ©

Marilyn Manson - The Dope Show
http://www.youtube.com/watch?v=5R682M3ZEyk&feature=relatedz
Marilyn Manson - Sweet Dreams
http://www.youtube.com/watch?v=_tm-1yRZtQg
(man kartais kai kurie dalykėliai jo klipuose šlykštūs, bet šiaip jis fucking kietas. muzikos prasme.)

norisi atsistot vidury tilto, jungiančio vieną miesto pusę su kita, ir visa gerkle rėkt “fuck you”. Pilna įniršio, pykčio, skausmo, nuoskaudų ir purvo.
norisi tiesiog tyliai gulėt. ant balto sniego kurio nėra. sušalusiai ir pamėlusiai. lėtu pulsu ir užmerktom akim. ramiai.
norisi apsikabint vieną žmogų, kuris, žinau, tikriausiai niekada nebus man tuo, kuo norėčiau kad būtų. Tiesiog mylėt jį ir būt su juo. Kiekvieną mikrosekundę, nors ir netiesiogiai, bet būt su juo.

norisi daužyt viską aplinkui, rėkt, šaukt, spiegt. bet tik įsikandus į kumštį be garso verkiu.
vonioje. lovoje. airodrome. autobuse. be garso. be jėgų.

tai va, šį kartą tokia nuobodi banalybė. mano juodiems voratinkliams prasklaidyt.

mažiau ar daugiau’ filmai

•Never Let Me Go
•Remember Me
•Welcome To The Rileys
•The Tree
•Blue Valentine
•(500) Days Of Summer
•Knocking On Heavens Door
•The Art Of Getting By
•Brothers
•Engel und Joe
•An Education
•Last Night
•Into The Wild
•Like Crazy
•Amelie From Montmartre
•Revolutionary Road
•Vicky Cristina Barcelona
•It’s Kind Of A Funny Story
•LOL (prancūziška versija, ne ta amerikiečių su oisaldumileycyrus)
•According To Greta
•The Notebook (čia jau tradiciškai neoriginaliai, bet.. visgi meilė)
•taip pat prie to pačio notebook’o - Dear John
•..Whipe it
•..ir Keith

tarp eilučių

•„Niekas negali būti taip, kaip buvo. Niekas ir nebūna.” /K.B. “Kendė”/

•„Jūs rūkote todėl, kad jums patinka. Aš rūkau, kad mirčiau.“ /J.G. “Aliaskos beieškant”/

•”Gyvenam vieni ir mirštam vieni. Visa kita tėra iliuzija.” /”The Art Of Getting By”/

•“Kartais negali tikėti tuo, ką matai - tenka pasikliauti tuo, ką jauti. Ir jei jau apskritai nori, kad žmonės tavimi pasitikėtų, turi ir pats sugebėti pasitikėti jais - netgi kai atsidursi tamsoje. Netgi kai krenti.” /Mitch Albom/

•“Eternity is really long, especially toward the end.”
W.Allen

•“Savižudybė tai amžinas atsakymas į laikiną klausimą”/I.I./

•“Imagination decides everything.” - B. Pascal

•“Svarbiausi dalykai akimis nematomi” A. de Sent Egziuperi

Trupiniai muzikos

juokingiausia, kad nė neatsimenu, ką klausiau prieš pusę metų, todėl šių metų tik trupiniai.
(daugumos tik po kelias dainas (o kai kurie ir vienadieniai), neskaičiuojant mano sutemų ir blakstienų (po dieną sukamų bent po du kartus))
•Nirvana
•Kings Of Leon
•Pixies - Where is my mind
•Band Of Horses - The Funeral
•Freaks On Floor
•Foo Fighters
•Let’s Buy Happiness
•The Strokes
•The Joy Formidable - Whirring, Austere
•The Kooks
•The Subways
•The White Stripes
•The Pretty Reckles
•You Me At Six
•Alpine - Heartlove
•Alina Orlova
•Happyendless
•Lengvai Daužti
•Rezervuota
•Sold Out
•Plasticines - Bitch
•Adalita Srsen - Hot
•Echoes -  Leaving None Behind ( http://www.youtube.com/watch?v=WZpec6AXWtw&feature=related )
•Birdy
•La Dispute - Why It Scares me
•Elena Tonra (especially “Run”)
•Kate Nash (senesnės dainos, ne naujos kičinės)
•System Of A Down
•Blur - Song 2 (Woohoo)
•Marilyn Manson
•If These Trees Could Talk
•Radiohead
•The xx - VCR, Crystalised, Stars
•RHCP
•RoadKiLL

Knygos

•Pabėgimas
•Aliaskos beieškant
•Kendė
•Būtybė
•Mažasis princas (amžinybei)
•Angelas ir Džo
•Martynas Pigas
•Heroinas
•Rytojus Priklauso Man
•Atskalūno Laiškai
•Lukas

Lovoje

•Latte
•Daktaras Hausas
•Melo teorija
•Teptukai ir akvarelė
•Beatos virtuvė . lt/blog (ieškant “valgomukų”* receptų, ar šiaip ko nors papildomai kūno masei) ARBA šeštadienio rytais per TV
•krūva žurnalų/knygų
•Nikon D5000 analizavimas (ir vis tikrinant kiek liko taupyt iki realizavimo)
•muzikamuzikamuzika
•atvirukų gamyba irgi vyksta lovoj
•ir t.t

vasara

•Tamsta muzika ‘11
•Ančia
•Nida
•Airodromas
•parkai/skverai ir visos kitos žolingos vietos
•Daugirdėlis (uoj ne, viskas, daugiau nevažiuosim ten su dviračiais tų septynių superkalnuotų kilometrų (bent jau ne tiek kartų, kaip šią vasarą))
•naktys

žodžiu, užtenka, pravaliau 1% savo liūdesienos voratinklių.

*čia tokie visokie kepti/virti/kasnorspanašaus valgomi niam niam, kuriuos gaminsiu visą savaitę iki Kalėdų ir dovanosiu visiems, ką myliu.

Taigi, štai, gruodžio dvylikta. Lygiai metai. Ji turėjo kažkada ateit, neįmanoma jos tiesiog pradangint. Ryte, septynios valandos dešimt minučių buvo lygiai metai ir nė minute nemažiau. Tik kažkodėl vis dar negyvenu.

Gyvenam vieni ir mirštam vieni. Visa kita tėra iliuzija. /The Art Of Getting By/

Tyliai, be garso, su užspaustu delnu ant lūpų ir antklode virš galvos. Bespalvės, dar nespėjusios išdžiūt dėmės ant pagalvės, primenančios ištirpusias snaiges. Norisi rėkt, klykt, daužyt viską aplinkui, kad nuo stiklų susipjaustytų rankos ir būtų bent jau apčiuopiamas skausmas. Tyliai žiūrint į kalendoriaus langelį, vieną vienintelį, o kruvinos rankos ramiai dilgčiotų lyg degdamos. Dvylikta dieną. Pirmadienis. Lygiai metai. Šlykščiausias žodis pasauly. Metinės.

Sapnavau, kad išvažiavom į Prancūziją, kažkur į pietus, vaikščiojom po kalnus ir užlipę ant stačios uolos iš visų jėgų pradėjom rėkti jiems - kalnams. Buvo taip lengva. Tik staiga atsidūrėm čia, mūsų gatvėj, vėl tamsu, vėl naktis, keli žibintai toliau nuo mūsų blausiai apšvietė asfaltą. Aš kažkodėl juokiausi, nors jaučiau, kad kažką labai skauda. Aš juokiausi, o nuo akių ant skruostų nuriedėję ašaros krito ant žemės. Tu nuvalei nuo žando juodą tušą ir pradėjai purtyt mane. “Nustok, nustok, viskas baigėsi” girdėjau. Tada pabučiavai kairios akies blakstienas. Atsimerkiau. Perbraukiau per kairę akį. A, taip, jau rytas.
Atsisėdus dar pusvalandį žiūrėjau į tuščią sienos lopinėlį. Bandžiau suprast, ką reiškia sapnas, buvau beveik priartėjus, bet pamačiau, kad laikrodis rodė 07.23, o buvo ketvirtadienis.

Daughter - Run
http://www.youtube.com/watch?v=_rzoOVhXnbI
The xx - Stars
http://www.youtube.com/watch?v=8kiDpltsAk8&feature=related

…

But the fire is coming, so I think we should run.

Pėdindama mūsų gatve nuo jo namų iki savo tikriausiai kaip ir kiekvieną kartą po retų ir trumpų mūsų vakarinių pasivaikščiojimų kažkodėl kvailai šyptelėjau, o gal visą laiką šypsojaus. O gal čia tik dėl to, kaip juokingai atsisveikinom. Tikriausiai taikėsi apkabint mane viena ranka, o aš nežinau ką sumasčiau, gal tikėjausi “penkių” arba kumščio, kaip mano dėdė sveikindavosi mus, kai būdavom maži, ar kas šiaip mano smegenėles pamakalavo, tad gavosi taip, kad aš apsikabinau jo ranką, nors ne, tai atrodė juokingiau.

The xx - Crystalised
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=Pib8eYDSFEI
Arctic Monkeys - Fluorescent Adolescent
http://www.youtube.com/watch?v=ma9I9VBKPiw

ir vis tiek Nirvana groja iki kol nebejaučiu blakstienų.

The Fratellis - Chelsea Dagger
http://www.youtube.com/watch?v=sEXHeTcxQy4&ob=av2e

pavydžiai žiūri į žmones, einančius gatve, į saulę, šviečiančią visu pajėgumu, į vis dar žalią gruodžio žolę ir įsimeti dar vieną saują visokių tablečių pavidalo gydomųjų žolių.

ir po vakar pažiūrėto “Blue Valentine” vis niūniuoju Penny and The Quarters - You and Me (http://www.youtube.com/watch?v=UCdT3W17a5s), laukdama geresnių dienų savo gerklei.

Kartais jie būna laiku. Atsitiktinumai, išsaugoję didžiausias paslaptis.

Suplėšyti laiškai, žodžiai skuteliuose, išlietas vynas ant jų.
Ir nei viena diena nepraeina be kvėpavimo.

…

Šiandien yra pirma tavo likusiojo gyvenimo diena.

taigi, o vis gi jau žiema.
http://www.youtube.com/watch?v=psvCUWzecGo

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=_Mzklb9nkXM#!

Su nubėgusiu tušu, su nusilupusiu juodu nagų laku, su suplyšusiais rudais džinsais, megztiniu, kurio vienas siūlas išsitraukęs per visą ranką ir be išeities. Tyliai, šaltyje, tamsoje, rūke ir tuštumoj. Pirmas žiemos vakaras.

…

gal todėl gyvenimas pasiūlo kitą lovą.

Atrodo nekenčiu savęs už tai, kad kažką jaučiu jam. Kam man tos visos velniavos?

…

Pašnibždom žiūrint į mėnulį pro stoglangį virš mano lovos ir tyliai niūniuojant new york i love you but you bringing me down.
net jei gyvenimas nepasidaro geresnis nei vienu procentu.

Mes beveik niekada nepastebim tokių dalykų, kurie būna rašomi knygose. “Kai mes bučiavomės, ji kvepėjo vanile, kramtoma guma ir vynu/cigaretėm”; “Jis stovėdamas atrodė nusivylęs gyvenimu, darbu ir šeima..” ir panašiai.
Mes dažnai net nesigilinam į kita žmogų, jo jausmus, išraiškas. O kai pastebiu, jog galvoju tokius dalykus kaip “Jis kvepia lietum ir cinamonu” arba “ta mergina atrodo tokia sugniuždyta, lyg ką tik būtų miręs jos brangiausias žmogus..” pagalvoju - čia ne kokia Kevin’o Brooks’o knyga, čia tavo gyvenimas. Bet galbūt gyvenime irgi reikia tokių dalykų. Taip, jų tikrai reikia. Iš smulkmenų ir susideda gyvenimas.

Jausmas, lyg sėdėtum ligoninės koridoriuj. Šilta, gera, lengva, akys limpa ir visi monotoniški garsai slopina mintis.
Skausmas, lyg vidury nakties prabustum nuo beprotiško dilgčiojimo kažkur pilve o gal gerklėje. Automatiškai šiaip ne taip iškrapštai tabletę iš pakuotės ir stengiesi nejaust jo.
Mintys, lyg rašant savąją knygą. Jų tiek daug, visos lipa viena ant kitos, šaukia, neleidžia jų ramiai sudėliot į lentynėles, ant kurių užrašytos abėcėlės raidės arba svarbos skaičiai.

…

kartais beprotiškai protinga kalbėt nesamones, nes nuo bet kurio dalyko, nuo kurio mes pasijuntam geriau, mes ištikrųjų pasijuntam geriau. Taip, aš irgi nesupratau šito sakinio.

sėdėjau šaltyje ant laiptų ir bandžiau suvokt, kaip? Kaip tai įmanoma? Mačiau garus, kylančius nuo kūno ir šlapias rankoves, su kuriom laikiau akis, kad tik neiškristų nuo to, ką pamatė telefone. Pirštai slydo nuo raidės prie raidės, o ekranas susiliejęs mirgėjo akyse.

vakar vis dar sapnavau, sapnavau tuos dalykus, nuo kurių virpa oda viduje.

…

Pirštų antspaudai, pasilikę ant kaklo, balti popieriniai laivai, prigėrę vandens ir nuskendę, juodi atsilupę dažai, saugantys tavo tvirtovę. Kad ir kokia ji bebūtų.

http://www.youtube.com/watch?v=cMFWFhTFohk&feature=player_embedded

Tyliai niūniuojant Band of Horses - The Funeral gyvenimas netaps geresnis, kad ir kaip to norėtum.
Kad ir kaip norėtum pasakyt kažką, kas sukasi tavo galvoje, niekada nepasakysi visiškai tinkamai. Taip, kaip tu norėjai. Niekada visi žodžiai nebus tokie, kokie turi būt. Ir niekada neišlaikysi visų žvilgsnių.
Ir tikriausiai niekada nesugebėsiu pasakyt žmogui, kuris man svarbiausias, kad jis toks ir yra.

…

Nes kartais gyvenimas tau suklosto aplinkybes, kurių tu mažiausiai norėjai.

Dozėmis matuojamas ilgesys švininiuose debesyse peržengė ribas.
nutrūkę laidai švaisto žiežirbas, pritildyta muzika tampa per tyli, ryšio kabeliai jau seniai surūdiję, o bet kokie akių kontaktai nutraukti.
kai kalėdos tampa pačiu nelaukiamiausiu dalyku. kai kiekvieną rytą norisi nusilupt nuo kaulų odą ir tyliai skandintis. kai tų dienų skaičius perlipa 349 ir išmokstu užsimerkus nueiti iki to kapo.
ir vis dar per sunku suvokti šitą košę.

…

kai nieko nebelieka.

La Dispute - Why it scares me
http://www.youtube.com/watch?v=P-q_2Nk1toQ

…visada pasiekė dienos šviesą.

O mano filmai praeitą savaitę tokie.

Welcome To The Rileys
http://www.youtube.com/watch?v=jjK-szKfGFQ

The Art Of Getting By
http://www.youtube.com/watch?v=tueRW54vj4Y

Like Crazy
http://www.youtube.com/watch?v=r-ZV-bwZmBw

It’s Kind Of a Funny Story
http://www.youtube.com/watch?v=P_pq7HKc9z8

…

„Jūs rūkote, todėl, kad jums patinka. Aš rūkau, kad mirčiau.“ /J.G. “Aliaskos beieškant”/

Šaligatviais, kurių sienos pajuodę. Takais, kurių plyšiai užakę. Mintimis, kurių krašteliai užtemę. Akimis, kurių vidus tyli.
Ir vis tik medžiai nori mano likusių funkcionavimo dalelių. Tik dar nežinau, kuris iš jų labiausiai to nusipelnė.
Tik tyliai gros nirvana. Tik tyliai parašysiu laiškų pabaigas. Tik tyliai užsimerksiu. Ir galbūt tyliai nusišypsosiu.
Nes pasaulyje nėra nei vieno žmogaus, kuris galėtų suprast tavo virpesį, pasislėpusį susiraizgiusiose šakose. Nei vieno, kuris jaustų tavo geriamo vyno skonį. Nei vieno, kuris suprastų, kaip tu žiūri trumpametražinius filmus, kaip įkvėpi cigarečių dūmus, kurie priklauso šalia esančiam žmogui, kaip tu įmeti laišką į laiškų dėžę, ar kaip tu ryškini nuotrauką.
Nes pasaulyje mes per maži, kad galėtumėm pastebėt tuos dalykus.

kažkam kvepia kalėdom, o man atsiduoda gyvenimo mėšlu.
Birdy
http://www.youtube.com/watch?v=3DGf00VhtAw&feature=relmfu
Nirvana
http://www.youtube.com/watch?v=peclQi67KS8&ob=av2n
http://www.youtube.com/watch?v=pkcJEvMcnEg&ob=av2e
Filmai kartais irgi turi muziką
http://www.youtube.com/watch?v=3JA25au7Itw&feature=related (Alec Puro - Sally’s Bedroom)
http://www.youtube.com/watch?v=2SXTca22RKM&feature=related (Cults - Go outside)
hipnotizantai
http://www.youtube.com/watch?NR=1&v=4TV_128Fz2g

…

o aš galvoju apie daugybę dalykų vienu metu ir tai mane varo iš proto.

©Monika Markevičiūtė

*vėlgi minėtas perteikimas http://www.youtube.com/watch?v=zZ9TNT0aUNI&feature=related*

Nedalinu patarimų, kaip tokį sugalvot, jei to tikėjais. Išvis pastaruoju metu nemanau, kad žmonės turėtų kreiptis į mane patarimo, nes mano pačios smegenų stalčiukuose vėjas švilpia.
Jau ketvirtas adresatas, ketvirtas rašymo būdas ir ketvirtas žmogus, kuriam norėjau parašyt ir rašysiu. Myliu naujo gyvenimo pradžią, tik nemėgstu, kai reikia įsivažiuot į ją.
Ir šį kart tai visai kas kita, kiti jausmai, kitos mintys, be praeities ir be jos žmonių. Kito pasirinkimo nelieka, kai pusę jų pasiima žemė, o kitus prarandi arba jie pasirodo ne tie, kas atrodė. Gyvenimas mėgsta sarkazmą, tad paliksiu jam plyšį.
Permatomas skystis išbalina akis. Nieko nematau, bet ir nereikia. Muzika kvepia per garsiai, laumžirgiai šnabžda per tyliai, o aš stoviu po vėju.
Ir paskutinė apsišvietusi fotojuosta parodo, kad gyvenimas per trumpas, jog gailėtumeis.

…

50 mg džiaugsmo, 50 mg laiškų, 50 mg skausmo. Kad nebūtų per daug.

Ir kai įsijungi tiek muzikos, kad net kompas užlūžta, supranti, kiek daug pasauly jos yra.
ALPINE - Villages
http://www.youtube.com/watch?v=Ou0×5LfNy50&feature=share
The Vines - Don’t listen to the radio
http://www.youtube.com/watch?v=ExXiug_DIr4&feature=share (haahaahaa I got no radio)
The Pretty Reckless - Zombie
http://www.youtube.com/watch?v=pL4slsCcX3Y&feature=artist
The Pretty Reckless - My Medicine
http://www.youtube.com/watch?v=uUD3DUVgAMA&feature=related
Cults - Go outside
http://www.youtube.com/watch?v=2SXTca22RKM&feature=related

ir vis gi tik laiškai gelbsti jį.

čia kaip ir nuotaikos perteikimas, apie kurį tiek dudena mano lietuvių mokytoja:
http://www.youtube.com/watch?v=QB0ordd2nOI

tikriausiai, jei ruduo būtų žmogus, aš pasmaukčiau jį su batraiščiu, o laikraščiuose mirgėtų “savižudybė”, nes kitame pasaulyje turiu super gerus ryšius. savo konversams nusipirkčiau kitus raikštukus, nes įkalčius reikia sudegint, o tada susikraučiau kuprinę ir tranzuočiau į Prancūziją.
grr, nekenčiu, kai nieko nenoriu rašyt.

man jų klipas pilnai geras:
http://www.youtube.com/watch?v=1G4isv_Fylg&ob=av2e

o su šiom šiandien nesiskiriu visą dieną:
http://www.youtube.com/watch?v=H7A_W422fIQ&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=wY-e7QCQCWs&feature=related
http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=7pBuzFT6cQY
http://www.youtube.com/watch?v=SSbBvKaM6sk&ob=av2e

taigi, šiandien aš pikta. tikriausiai.

tokią tatuiruotę žadu pasidaryt iki.. per 2012? tarkim, per 2012 metus.

koks vis dėl to mėšlas.

ir nežinau ar jaučiuosi saugi. tikriausiai niekada nesijaučiu tokia. kai prieš metus degdama žvakutę kapinėse net įsivaizduot negalėjau, kad lygiai po metų tai darysiu prie vieno iš man svarbiausių žmonių kapo. kaip galiu jaustis saugi?
atsakymas tikriausiai aiškus.
niekaip.

kai mūsų gyvenimai stovi vietoj, o žemė sukasi toliau…

…

Ir net jei vynas prarūgęs, nesigilink, atsidaryk kitą butelį. (siūlyčiau Luis Canas)

New York, I Love You But You’re Bringing Me Down
http://www.youtube.com/watch?v=-eohHwsplvY

Akimirkos, kurių nebuvo, kartais pervertinamos.

Kartais, kai dėl vienos smulkmenos laimės koeficientas pakyla bent keliais laipsniais, viduje šilta.
O kartais tiesiog pasakai visiem fuck off ir įsijungi gerą filmą (šį vakar The Tree).
O kartais būna ir tas ir tas.

manau, reikia brist iš rudens.
http://www.youtube.com/watch?v=fb27XyHM1nQ

žolė. Veidai. Pirštai. Virpesiai. Žiogai. Prietema. Šiluma šaltyje ir mūsų garuojantys kūnai.. Sugrįžta tyliai pas mane kasnakt.

…

prisiminimai
ir skauda taip neromantiškai, aštriai. toks tikras skausmas.

Pixies - Where Is My Mind?
http://www.youtube.com/watch?v=Bv9b2gjJjd4&feature=related

Ar turėčiau pasakyt, kad pykstu taip stipriai, kaip niekada dar nepykau? Jei tu suprastum, tada tikriausiai taip. Be visų kitų, ant kurių pykstu, dar pykstu ant savęs. Už tas ašaras autobusų stotelėse, kada prisiminimai lenda į galvą, ir aš nesugebu užsirakint nuo jų. Už rėkimus į telefono ragelį, kada pyktis pasiekia amplitudės viršų. Už jausmus, kuriuos jaučiu. Už akimirkas, kai vogčiomis žiūriu į tave, kai tu rūkai šalia manęs. Už tai, kaip dažnai einu su gėlėm pas jį, ir kaip nesuvaldau tų pačių ašarų nuėjus prie kapo. Už naktinius pasivaikščiojimus, pabėgus iš namų su šuniu. Už dar vieną šokolado plytelę. Už niekinimą tų tuščiųjų, ir jų klausomą muziką. Už suplėšytą suknelę, už pravirus langus, už per daug puodelių latte, už nebaigtą rašyti sakinį apie Libertą, už neišsiųstus laiškus ir už tai kad nepabučiavau tavęs. Nes neturiu teisės to daryti.

…

Ir aš verkiu iš pykčio, nes nežinau, ką dar daryti.
Kad būtų geriau.

Dar niekada nebuvau
tokia pilna muzikos
kuria norėčiau
daužyti nematomas
sienas. O jos tiek daug.

Kings Of Leon - Closer
http://www.youtube.com/watch?v=OTjPEUsay2w&feature=related

Kings Of Leon - Cold Desert
http://www.youtube.com/watch?v=NcDHJ-Kh-Gc&feature=related

Where Is My Mind? - Kings of Leon (Pixies cover)
http://www.youtube.com/watch?v=NJM0E8-8vV0&feature=related

U2 - withor without you
http://www.youtube.com/watch?v=_Ye8GLPUVsM&feature=player_embedded

The Joy Formidable - Whirring
http://www.youtube.com/watch?v=W2QXqp4B6XI&feature=player_embedded#!

James Blunt - Fall At Your Feet
http://www.youtube.com/watch?v=F8iIxqYd5Rg&feature=player_embedded#!

The Subways - Shake! Shake!
http://www.youtube.com/watch?v=ij8wYLrVZx4&feature=player_embedded

Radiohead - Karma Police
http://www.youtube.com/watch?v=IBH97ma9YiI&ob=av2e

© protretily lu

Kiek tu turi? Saujos tuščios, delnai susiraukšlėję. Nuo tuštumos. Pabėgę žodžiai. Ten, aukštai, kažkas dar tikisi, kad jie sugrįš.

“Viskas bus gerai”. Netikiu šitais žodžiais. Jie šlykštūs. Kaip ir šlykštu, kai žmogus, kuris tau brangus, dėl savo klaidingos nuomonės nutraukia viską, kas tarp jūsų buvo. O buvo be galo daug. Tiek daug…

Be leidimo paaiškinti. Be leidimo suprasti. Be leidimo būt teisiai. Nes tik tiesa ir žudo juos.

…

Ir, po velnių, aš taip pykstu ant tavęs. o sekundės sprogsta pašnibždom.

Tu kūrei mano svajones ir lipdei mano norus. Bet nebandyk būti tas, kuo ištikrųjų nebūsi.
Viskas, jau. Manau čia ir yra mūsų pabaiga.

u2 - with or without you
http://www.youtube.com/watch?v=_Ye8GLPUVsM&feature=player_embedded
…

Viskas labai keista dėl vieno dalyko - pasaulis apvalus, o mūsų namai kvadratiniai.

Venecija. Kanalai. Odinės rankomis rištos knygutės. Senoviški fotoaparatai už 39.99 eurus. Gitarų parduotuvė.
Gatvelės. Per ištiestas rankas netilpsi. Plėvesuojantys skalbiniai virš galvos. Lazanija.
Mažos durelės. Skambučiai su pavardėm. Plytos. Tilteliai. Žalios langinės. Tamsios. Langų virtinė.
Durys į vandenį. Traukinys namo. Namo Italijoj.

2011.09.07

mašina. Lenkija, Čekija, Austrija. beviltiškas rašto drebulys, rašyk nerašęs. Nirvana išūžė ausis, filmai išvarvino akis, kava praplovė skrandį, papypino fūristas. Austrijos kalnai gal tapo išsigelbėjimu nuo išprotėjimo - dvi dienos sukryžiavus kojas. Ausis užkišo ten aukštai, ei, autostrada, ką sakai? “atostogos” ji sakė. Vasara nepriėmė, todėl rudens atostogos. Italiją pro pirštus matau jau. Pagaliau.
aukščiausio lygio tualetai, nudžiuvę rankos per penkias sekundes. Betoninės kalnų viršūnės, ant serpantinų sudėliotos mintys. Pavargę akys, pulsuoja kraujas, viena koja ant mirties kraštelio. Myliu visus. Tik ne žmones.

šauk šauk šauk. Greitai ir tiesiai.

neišsiskalbusios dėmės, nebaigti pokalbiai ir neišgerta kava. o gyvenimas tesiasi. sušiktas gyvenimas tesiasi, todėl išsivalyk langus.

perskaitytos knygos: Aliaskos beieškant (ahh), Lukas (ehh)
peržiūrėti filmai: into the wild

klausyta muzika: The xx - VCR, Ida Maria - Oh My God, Damien Rice - Older chests, ir aišku neapseita be Nirvanos.

čao, aš važiuoju. juk savaitgalis, ir aš pagaliau važiuoju.

…

šauk.

finaly, nusipirkau kodak 400

fotojuostelės kvapas. rudi dažai, mėlynos juostos.
pabalę galūnės, apsišvietę mintys, pradingę skaičiai.
Praradau.

Nuotraukos, slepiamos neskaitomose knygose.
Nuorūkos, mėtomos netinkamose vietose.
Nuodėmės, šnibždamos tamsioj palėpėje.
Nuosmukiai, dangstomi nematomose pagalvėse.
Nuotoliai, skandinami traukinių vagonuose.
Nuomonės, rėkiamos plačiai visuomenei.
Nuosprendžiai, aidintys telefonų skambučiuose.
Nuolydžiai, paišomi eskizų knygose.
Nuotrupos, renkamos šaligatvių tarpuose.
Nuo ko prasideda tavo paslaptys delnuose?

nauji vėjai “sutemose ir blakstienose”
Duffy - Smoke without fire
http://www.youtube.com/watch?v=hxDz0Ed5gxA
Julliette Greco - Sous le ciel de Paris
http://www.youtube.com/watch?v=fNBO0pYyKKI
Beth Rowley - A Sunday Kind Of Love
http://www.youtube.com/watch?v=IhSQ7kbLBZA
Beth Rowley - You got me wrapped around your finger
http://www.youtube.com/watch?v=CE2AuhWlmOc

Bet šiaip ir toliau ten tūno Nirvana ir etc.

“Aš negaliu gyventi su tavim, nes tai būtų gyvenimas, o gyvenimas yra ten, už durų. Aš negaliu mirti su tavim. Nes vienas turi laukti, kol kitas užsimerks…”

….

taip, vis dar aš.

nuotrauka sigos©

Laumžirgių sparnai nukrito.
susmukus guliu, kaip ir tie makaronai, graibstomi iš kriauklės..
Netikra oda, padirbti nagai, pageltę kaulai. Nusibodę žodžiai. Žiauriai knisa.
Susibadau rankas su surūdijusiom, plunksnom ir juodi tušo taškai lieka skylėse.
Tas keistas jausmas, kai nenori nieko, bet nori visko. O stovint duše mintys kilo į viršų kartu su garais. Kažkas rėkė “nuvarvink riebalus nuo kiaušinienės” lyg tai būtų didžiausia svarbenybė.
Ant balto šokolado užsidėjau kakavos ir sapnavau, kaip po lova slėpiami pageltę laiškai. Tai paslaptys. Didžiausi asmeniškumai.
Karpau prisiminimus, ramina. Štrichavimas irgi ramina, žinojai?
Mintys lūpose neleidžia man kalbėt.

Verkiau panėrus vandeny
Rūkiau rudų lapelių pakrašty

Senas languotas geltonas lagaminas mano palėpėj saugojo paslaptis ir sakė, kad niekada nepaliks manęs. Nežinau, ar aš juo patikėjau.

…

pixies - wheres my mind

Tuščios mintys, nauji laiškai. Sunkios rankos, sūrūs lašai. Keistas šypsnis, ilgi laivai.
Vis tas pats kartus skausmas. Tavo melas, mano tyla. Tavo tiesos, mano šilta ranka.
Aš tikra tik naktį. Tik viena. Tik tamsoje. Diena man - tuščias laikas, netikras juokas, priverstinis dėmesys.
Naktim, palėpėj susirangius, klausiu savęs, kodėl man. Negi aš atrodau tokia stipri, kad viskas man?

 Tiek daug tau pasakyt, mažai žodžių beliko tik.  
        …
nirvana - smells like teen spirit

dvidešimt šeštą kartą pažiūrėjus Never let me go galvoje kažkas mažu savo smuikeliu pradėjo grot valandų neskaičiuodamas (http://www.youtube.com/watch?v=_eUV1Ftjxes&feature=related). Vis dėl to Nirvana išstumia smuikininką.
sėdėsiu savo palėpėj, oriai susmukus tarp pagalvių, braukysiu pirštais per apyrankes kairės rankos, liesiu rudą - juodą - pilką jų odą ir klausysiu, ką jos šnibžda. Medinė žuvytė kvailom akim tik tylės, nes ji su manim ilgiausiai, ir jai baisu kalbėt. Raktelis staiga atsisuks į mažą prisukamą laikroduką, juoda odine juostele apsikabinusį mano ranką, ir pradės dainuot cinamono dainą. Graudu žiūrėt.
Džergš mano “Sutemos ir blakstienos”, į kurią šiandien įrašiau šį tą naujo, kils į orą čiobrelių kvapo garai, pro pravirus langus užuolaidas stumdantis vėjas bandys užpūsti žvakę, bet ji nepasiduos vardan to kvapo. Kava, iš mažo geltono lagamino išskleisti mintyse pageltę laiškai, juodo tušo buteliukas, prieblanda, truputis slapto vyno, tylios ašaros ir vakaro gaiva pro langą… Tikriausiai tai maži mano nakties ritualai, sakytum tu. Jei tik galėtum išlyst iš tos ankštos dėžutės. Žinau, ten nėra kuo kvėpuot, žemės byra pro tarpus ir pigus kostiumas graužia kūną. Atleisk, myliu tave…

…

Panardinu galvą į vandenį. Taip geriau galvojas
Iš akių kyla oro burbuliukai. Tirpsta kairė koja

norėčiau būt bent kiek laiminga. nors truputį.
apmaudu.
ir vėl kažkas gerklę spaudžia. tas, kam neleidžiu išsiveržt.

įrašinėju dainas į savo vienintelę kasetę, kad galėčiau klausyt jas su tuo džeržgesiu. dabar visu garsu įsirašinėja ši http://www.youtube.com/watch?v=XFkzRNyygfk&ob=av2e
bandau kuo ilgiau jaust tą saldų skonį. karčių minčių. nes ant viršaus užtepu nutelos, gal bus įmanoma virškinti. ačiū tau, J, kad parvežei man jos. galiu nesiraukydama valgyti savo mintis.
džeržgia priedainis, virpindamas kiekvieną mano odos porą. sanarių lanksteliai dainuoja kartu. “But I’m a creep I’m a weirdo What the hell am I doing here? I don’t belong here..” rėkia jie traškėdami žodžius, gal padės užsimiršt..

metas įrašinėt pixies - wheres my mind, moi cher.
…
ps, gal kas parduoda smena-8 arba zenitą? nebrangiai, nes degalinės kavos puodeliai prasisuko mano piniginėj.

minties lapeliuos užrašau “turėčiau būti aktorė”. niekada nekartoju baobabų klaidų, bet pastaruoju metu vaidint man sekasi puikiai. juk aš lūžtu skaitydama žinutes, ir man taip linksma su tavim. tikrai, norėčiau, kad tai būtų tiesa, ir kad kada nors man būtų ištikrųjų gera džiaugtis, bet visa tai taip netikra.
ardau aš tyliai tavo supintas plunksnų dėžutes, kiekvieną jų ištraukdama taip skaudžiai. nes neturiu daugiau į jas ką dėt, pasibaigė jausmai. išseko gal. arba kiti išgraibstė.
atleisk, kad vietoj brendžio tau įpyliau vyno. tiesiog apsimečiau, kad brendžio neturiu. nes per daug nuodėmių turiu, kad tau jį pilčiau. su vynu mano protas susitaręs - nė žodžio apie uždarytus jausmus. o su kitais jis tokios sutarties neturi. atleisk, žinau, kad tu jo nenorėjai..
…
užsuk gal kitą kartą.

o juk esmė buvo ne žibinte. esmė buvo tame, kad šypsojausi iš paskutiniųjų. Kad neišrėkčiau jam, stovinčiam ant dviračio, tiesos. Mėšlas.
Gyvenimas gniuždo. Ir net nebando sustot.

įpročiai tampa bepročiai, žvilgsniai per aštrūs, prisilietimai retenybėm. nes nuo jų krečia elektra, o elektrą reikia taupyt.
krapštau savo smegenis ten, kamputy. prašau jų dar nepraplyšt. “nepaviešinkit mano vidaus dar prašau bent truputį. bent funkciją savą atlikit”
verkia laumžirgiai viską išgirdę. išlaikyt jiems jau per sunku.
tyliai virpu nuo minčių. ir iki ryto turiu jas išvaikyt. taip norisi joms sulaužyti sparnus, suluošint jas, pasmaugt ir nutraukus po pirščiuką užkast po mano beržu. kol kas sekasi blogai.

kai net testai ima sakyti tiesą tau į akis, rėkdami, kodėl tu nematai jos, imi ir nusijuoki. iš savęs. ir savo visokeriopai sušikto gyvenimo.

rašei, kad padovanotum man tos mažos mergaitės odą, tik kaulus jai paliktum, nes ji nemoka apnuogint sielos. abipusė nauda, tavo galva būtų. nuardytum po vieną siūlelę tą jos odą nuo kaulų, kaip lopus ant alkūnių nuo marškinių (nes tavo manymu nedera). Ar oda jai irgi nedera? Ne, tikriausiai čia dėl manęs. Bet ačiū, ne, man jau nereikia. Atsiprašinėt nežadu, pažeisčiau savo likusius moralės principus ir beviltiškai įgimtą impresionizmą.

springstu skausmu. po oda, giliai giliai, pasislėpusiu po visais beverčiais audiniais. o matomi - kitaip vadinami išoriniai - organai springsta juoku. Tik kažkas, permatęs tą pasislėpusį skausmą pašnibždėjo: ”tavo juoke girdisi beviltiškumo gaidelė”. O ką man daryt? žmonės nemėgsta juk svetimo skausmo. o ypač tokio - nepakeliamo. Galbūt todėl aš tokia stipri.

pakabinu vyšnios kauliuką ant smilgos, juk tu dar juos kolekcijonuoji, ką? renki laiką, kuris bando išbėgt tau pro pirštus kaip bespalvis smėlis? saugai mažų mergaičių veidelius stalčiuj?
klyk naktyje. spieg, rėk, šauk. aš lauksiu.

……

apsižliumbiau žiūrėdama filmą. po jo neturėjau kur dėtis ir  parašiau žmogui, su kuriuo norėjau pasikalbėt, bet kaip supratau, jis išvažiavęs… visada visur spėliojimai, spėliojimai.
juk aš niekada nežliumbiu per filmus. kas darosi? išvis nebepažįstu savęs. tos, atstumiančios, šaltos, šiurkščios, nedraugiškos.. čia juk ne aš. O gal jau ir aš…

na gerai. filmas buvo toks, kokius aš ir mėgstu - su originaliais veikėjais, ne holivudinis, be seilių meilių, toks.. kokius aš mėgstu. Ir pabaigoj.. mirė tas vaikinas. nuo vėžio. tiesiog… sukilo prisiminimai ir manau neišlaikiau. spaudimo. skausmo spaudimo. tai tiek.

taip taip, tokiom minutėm nesurezgu nieko gero.

Sėdėjau savo palėpėj, niūniavau kartu su iš seno grotuvo džeržgiančia Alina - tarp traukinio bėgių aguona žydėsiu, ramybėje saugosiu kates numuštas… - ir valgiau savo paslaptį. Rijau savo ašaras ir valiau nuo plaukų voratinklius. Gal vijau laimę nuo savęs? Džeržgianti Alina man neatsakė. Ji tik dainavo - nesvarbu nesvarbu nesvarbuuu…

…

štai, koks tas skausmas..

O aš sėdėsiu, prisigersiu tiek, kad tu galėtum apkabint mano bejėgį kūną ir paglostyt prasirūkiusią odą. Kad galėtum guost mane gurkšnojant paskutinį pasaulio butelį brendžio ir išsiblaivymui man padaryt kavos. 327-ą puoduką. Su lašeliu klevų sirupo. Jis rėkia, kad aš prasigėriau iki skrandžio plovimo padebesiais. Jau verčiau parduot sielą… Tylėk.
Reikia tyliai užsidaryt žodžiuose. Aš virpėsiu skaičiuodama akimirkas kada nors. O gal pakaks vienos. Nes tik man priklauso naktys ir tavo prisiminimai jose. Gelbėk juos, jie blanksta..
Tu gimei prasidėjus nesibaigiančiam karui. O laikas bėga mums nejudant. Bėga nuo mūsų. Šnibždėk man. Tai ko aš niekada nenorėjau išgirst. Šnibždėk..
Miegojom, atmerktom akim svajojom.. Ten kur pirštai limpa nuo paslapčių. Jos nebenori būti paslaptim. Jos rėkia. Jos raudonos.
Pirštai lindo pro prairusias siūles,
Rašo gal daugiau mažiau kreivas raides.

…

Mano širdis vibruoja. Žemuogių uogienė per karti, čiabata per tamsi, o pienas per riebus. Bet viskas savo vietoj. Su kiekvienu uodegos trenksmu į mano ranką aš skęstu vis garsyn ir garsyn. Kol dar nepasiekiau dugno. Nuo žolės pabalusių šaknų iki šlapio grunto. Aš skverbiuosi. Per savo pilkas, voratinkliais apaugusias mintis.

ir muzika rėkia. ant blakstienų.

Tik man reikia kritikos. Būkit geri, perskaitykit, ir parašykit, ką galvojat. Man reikia nuspręst, ar rašyt toliau.

————————————————————–

Medžiai užstoja kylančią saulę, lyg man jos nereikėtų, bet jie nežino – jos man reikia labiausiai. Šilumos, kuri užgydytų žaizdas. Tik dabar supratau, kad man blogai. Ankščiau nenorėjau jokios pagalbos, stengiausi, jog atrodytų kad man viskas gerai. Kad nieko nėra, kad aš laiminga. Stūmiau žmones nuo savęs, sakiau jiems, kad tegul tvarkosi savo gyvenimus. Ir koks keistas jausmas apėmė, kai neseniai suvokiau, jog nėra viskas gerai. Jog naktimis negaliu ramiai užmigt nuo minčių, jos užgožia mane, užpildo kiekvieną kūno kampelį ir neleidžia daryt, sakyt tai, ko noriu. Kad jos mane valdo. Galbūt truputį keistos, niūrios, šaltos, atgrąsios. Bet jos visos manyje. Jos verčia nusišnekėt, paslėpt jausmus, meilę, šypseną, virpesį.
Takelio tolumoje pamatau žmogų ir pašaukiu Sarą pas mane. Paimu nuo suoliuko pavadėlį ir pri…
-Gali jos nesegt, aš nebijau! – šūkteli jis.
Prie manęs prieina susivėlęs vaikinas apdriskusiais marškiniais ir džinsais. Jo žvilgsnis niūrus, bet jis akyse turi kažką daugiau. Sara pauosto jo konversus.
- Gražus šuo.. – sako jis.
- Žinau.-atkertu aš.
- Čia neužimta? – vaikinas parodo į laisvą suoliuko pusę.
- Na.. kortelės su užrašu rezervuota aš neturiu.
Jis atsisėda, užsikelia kojas ir jas sukryžiuoja. Tada išsitraukia pakelį Malboro ir prisidega.
-Tu rūkai? – žvilgteliu į jį.
- O tu prieš? – pasuka galvą į mano pusę.
Nutariu, kad tegul tas klausimas būna retoriškas. Tad mes taip ir sėdim tylėdami. Dūmai kyla į viršų ir susilieja su rūku. Staiga jis prasižioja:
- Ką tu veiki čia penktą ryto?
- Aš čia beveik kiekvieną.. hm, rytą.
- Rytą? Juk tu čia sėdi jau beveik dvi valandas, ar trečią valandą irgi vadini rytu?
Nusijuokiu:
-Koks tau skirtumas?.. Ir bėje, iš kur žinai, kiek aš čia sėdžiu?
-Sėdėjau va ten, ant to kalno, - numoja ranka priešais. – mačiau, kaip tu atėjai ir..
- Tai tada ką tu čia veiki antrą nakties? – tikriausiai pertraukiu jį.
- Ai.. šiaip. Galvą vėdinau.. Namie neturiu ventiliatoriaus. –Šypteli jis.
- Na.. tikriausiai pastebėjai, kad mes abu pamelavom vienas kitam..
-..ne, mes nesakėm tiesos.
-..todėl gali nesiteisint. – pasiimu megztinį iš kuprinės. Jis išsiima antrą cigaretę. Aš kilsteliu antakius, o jis sako:
- Nori? – ir ištraukęs dar kitą paduoda man. Na, viskam būna pirmas kartas, pagalvoju aš.. – tu nesi rūkius, tiesa? – linkteliu galvą. Paimu cigaretę prie lūpų, o jis šypteli ir ją uždega.
- Trauk lėtai ir pasimėgaudama. Pajusk malonumą. Palaikyk dūmą burnoje, o tada jį išlei… – aš užsikosėju taip, kad Sara pašoką ant kojų.
- Veee. – teištariu. Vaikinas pradeda kikent, o tas kikenimas netrukus virsta skardžiu juoku. Aš žiūriu į jį suraukus antakius.
- Gerai, gerai, atleisk.. – užsičiaupia jis ir nusišypso tom savo niūriom akim. – Supratau, tau nepatiko, duok man. – jis atima cigaretę iš manęs. – Tai kuo tu, sakei, vardu?
- Aš nesakiau. - staiga ramybę ore pertraukia telefono džiržgimas. – Klausau. – sumurmu aš.
- LIBERTAA!! Kur tu po velnių esi?! Ir kur bastaisi visą naktį su tuo gauru? – moters balsas perveria man ausis. Kažkada aš ją vadinau mama.
- Tu turėjai omeny Sarą?
- Nenureipinėk temos! Atsakyk.
- Man viskas gerai. – aš paspaudžiu raudoną mygtuką.
- Tai.. Malonu susipažint, Liberta. Aš Dovydas. Žinau, kvailas vardas. – Šypsosi jis.
- ..girdėjai?
- Kurgi negirdėsi, ta moterėlė rėkia garsiau už.. nežinau, pritrūko žodžių. – Nusijuokia tas vaikinas.
- Man patinka.
- Kas? Jos rėkimas?
- Ne. Tavo vardas.
- Nejuokauk, jis absurdiškas. Geriau jau būtų koks visiškai trumpas – Tomas, ar Lukas..
- Geriau..? Kas gali būti absurdiškiau už Tomą ar Luką? – šypteliu.
- Na, nebent Liberta. – Kvatoja jis.
- Dėl šito sutinku.

Kartais norisi, kad turėtum kam parašyti viską, ką galvoji, kuo gyveni ir kuo kvėpuoji. Kad galėtum jam brūkštelt, kaip tu šiandien jautiesi ar kokios debiliškos mintys sukasi tavo galvoje. Na, jei nori, parašyt koks skanus vakar buvo vynas, ar kiek cigarečių šiandien jau pavertei į pelenus.. o nepažįstamam žmogui apie save rašyt daug lengviau.
Todėl jei kas nors toks pats su pakratytom smegenėlėm (nors nebūtinai), parašyk man žinutę, tikriausiai parašysiu savo laiškų ištroškusį adresą.

sklindanti muzika nardina mane į liūdesio jūrą. rėkia: atsimerk! atsimerk ir pamatyk visą tiesą. kas tau yra? neignoruok manęs! tu tyčia..
o aš tik rėkiu viduj. iš nevilties. be jėgų bandau kažką sakyt mane traukiantiems į viršų žmonėms, bet tik šiurkščiai nustumiu juos, pati nesuprasdama ką darau. klyksmas viduje mane varo iš proto, o riksmai išorėje bando mane sugražint atgal į jį.
dūžta vyno taurė, galbūt ji bando pažadint tuos, kurie blaškosi tarp būtinybės ir beprasmybės.
staiga prieš akis iškyla situacija - tokia beviltiška, kad belieka tik leist kūnui verkt. tikriausiai jis kažkur perskaitė, kad išsiverkus palengvėja. galbūt gyvenimo užrašuose. jie jau spėjo pasent, jaučia, kaip liūdesys graužia pageltusius lapus, bet kopijavimo aparato neišgali nusipirkt, todėl nieko padaryt nebegali.
mano kuodas išsileidžia, besieliškai languotų marškinių siūlė nuyra, džinsai plyšta dar vienoj vietoj,  batų raišteliai atsiriša ir nukrenta ant baltos žvaigždės vidury brando.. jie sako, kad jiems jau gana. gali patikėt?

nuotrauka ignės grikevičiūtės

2011.08.03  06:37

Vėl bemiegė naktis. Man jos patinka. Ypač auštant. Nežinau, kodėl tai darau.
Ir jis sakė, kad petnešėlės yra romantiška, švelnu. Apnuogini petį su petnešėle, ir tu - švelni?
Kažkodėl sunku. Susidėliot mintis. Suvokt, ko aš noriu. Darau klaidas ir nė nesistengiu mokintis iš jų. Nėra motyvacijos?

Nirvana rėkia ausinukuose, kylanti saulė šildo kaklą, arbata - gerklę, pirštinės - rankas, ir aš pagalvoju - va čia tai vasara.
“Tiki stebuklais? Gali nebetikėt, jų nėra. Jie išsigando tavo skausmo ir pasislėpė. Tau jie nebeegzistuoja. Nes jiems nepatiko tavo skausmas ir tiek..” sako man kažkas galvoj.
“Turbūt niekada ir netikėjau” atsakau jam.

žinok, kad visada buvai, esi ir būsi man daugiau nei būtybė su mintim. kad ir kas bebūtų, kad ir kaip skaudėtų.

nuotrauka - mano.

sėdėti naktį iki keturių lauke, pro lūpas besiveržiant šiltiems garams, lyg dūmams. prisiversti susirinkti daigtus nuo savotiškos - žmogiškos būstinės ir parsitempus viską namo (už savęs tysiant begalę laidų su kompu, tris puodelius, cukrų, susiraizgiusias mintis, užsikojimą ir garuojančia šilumą, kuri atrodo vienintelė tavo šildo tokią vienišą naktį). Išsikepti kiaušinienės su kumpiu apsimetant, kad tai tavo pusryčiai, nors labiau jie turėtų primint naktipiečius (normaliems žmonėms, tokiems kaip vaikiščių rūpestingos mamos). Gerai apsvarsčius klausimą, ką darytis - arbatą ar kavą, ir dar geriau apsvarsčius faktą, kad arbata yra daug sveikiau už kavą pasidaryt… kavos. atsisėst superjaukioj vietoj (nors ji tokia vien tik dėl jaukios lempos jaukaus apšvietimo(apseita be sinonimų)) ir bevalgant skaniuosius pusryčius žiūrėti savo gyvenimo filmą. Sulaukti saulėtekio, apsirengus pažadint giliai įmigusį šunį ir slimpint drauge į airodromą.
Juk jie vien dėl to vaizdo (rūkas, laukas, saulė horizonte) nemiega visą naktį. Jie. jie.. aš ir tu?
o pieno stiklinė nepadaro žmonių laimingais, bet galbūt padaro laimingesniais. taip pat, kaip ir tavo melai ir mano tiesos/tavo tiesos mano melai - juk mes nuo jų laimingesni. ar mums tik taip atrodo..?
nugara perbėgę šiurpuliukai nuo pirštų maloniai šypsosi, bet visa kita gali būti per daug nepadoru. Vynas gyvenime visad buvo nepadoriai padorus, juk pats sakei. Jis per daug skanus, galbūt todėl žmonės jį taip teisina. jis tuo naudojasi.
tu leidai man žiūrėt į tavo slaptas asmeniškumais kvepiančias apsitrynusias knygas odiniais viršeliais, skaityt jose tarp raidžių, žodžių, sakinių… o gal eilučių? jau nepamenu.
ir net jei gyvenime įrėžimai būna per dideli, jų jau nesumažinsi. todėl susigyvenk. o su laiku žaizdos gija. žaizdos, įbrėžimai, mėlynės, randai.. tiek daug visokio mėšlo mūsų kūne. mūsų sielose, padžiautose suptis vėjyje, odoje, padžiautoje ant kaulų, mintyse, pakabintose ant metalinių kabliukų, kurie rėkia: tai mes!
šnibžda jie, kad tau reikia…jausmo, kažkieno nenoriai vadinamo meile. tyliai šaukia, kad tai vis dėlto ne banalu.

pabaigos niekada nebūna, kažkas juk pratesia tave, tavo mintis ir… ir..
galbūt ir tu pats.

au revoir, chers!

ir vėl mano įrašą skiltyje nauji įrašai nuplovė visokios “nauja nuotrauka iš “dar vienas meilių seilių filmas” ir panašiai.. bet argi kam tai rūpi? man ne. tegul plauna..
o šuo gulėdamas man prie kojų taip ritmingai knarkia, lyg radiatorius.
aš nebuvau laiminga tada, kai tau atrodė. nes tu net nebandei suprast. bet kitas tu tai visada žinojo, ir sakė, kad bus visada su manim. bet nebuvo… vistiek randu bent trupinėlį blogybės. o gal neteisybės.

vis dažniau mano gyvenimas gulas tarp eilučių čia. ”Nes aš kurva impresionistas“  kaip sakė kažkas. Kiek pamenu, viena mergina, kurios blogas man labai patiko.

Rytoj šito įrašo tikriausiai nebebus, nes pamatysiu, jog parašiau ne tai, ką rašau, ne taip, kaip rašau ir kaip noriu. parašiau nesamonę.
Tai tiek. Gal yra norinčių parašyt man šią naktį?

(norėjau visai ne šitos saldžios nuotraukos, bet mintis man patiko)

ir vėl, klausantis šios dainos, mano ne vieną kartą prakeiktos ašaros rieda oda. Nudžiūsta, kaip rudenį padžiautos sielos, ir vėl peršlampa. Patariu - niekada neatsigręšk į praeitį ir prisiminimus.

prisimeni, kaip sakei, jog nieko nėra amžino? tada, apkabinus tave, aš verkiau. Klykiau viduje, nes tu žinojai, ir aš žinojau.. kas yra.
visada savęs klausiu, kodėl ašaros tokios nevaldomos..? Bet matyt taip jau turi būt.
ir nors gyvenimas ritasi vis šlykštyn ir šlykštyn, dar sugebu išspaust šypseną, kai to reikia. aplinkiniams. žmonėms, ištroškusiems šypsenų, nes patys šypsotis nemoka. žmonėms, maldaujantiems jų.

pakurstau ugnį židinyje (o gal gyvenime). Nakties vėsa apgaubia tylą, tik tolimais girdisi karaoke dainuojančių kaimynų balsai. tikriausiai dar vienas tuščiasielis gimtadienio šventimas. ir tikriausiai jie net nesupranta, kaip beprotiškai nusidainuoja, traukdami “medžiai be lapų”. Atsiprašau, nekokia nuotaika.

Šią naktį nemiegosiu. Tarp pirštų suksiu plaukus ir tarp eilučių skaitysiu tavo mintis.

Kai širdį spaudžia paslaptys. Tenai giliai. Norisi jas išplėšt. Skauda. Skauda mintis. Jos SKAUDŽIOS. Ir melas nepadės. šypsausi, juokiuosi, gyvenu. Bet visame tame mažai tiesos. Daug skausmo. Tik aš tyliu. Tyliai savo minčių laukuos rėkiu. Spiegiu. Verkiu. Garsiai šaukiu. Klykiu. Savo minčių laukuos… aš žudausi.

ir muzika užlieja mane.

nuotrauka ignės grikevičiūtės

Ir pertraukė naktį savo tyla
Nulipęs laiptais rūsin paslapčia
Išsitraukęs iš kišenės Malboro tada
Užžiebė didelę ugnį zippe

Norėčiau apkabinti. Ir niekada nebepaleisti. Susigražinti. Sunaikinti skausmą. Tuštumą. Sunaikinti ilgesį, kuris tvyro ore. Ir kuris niekada nebedings. Jausmai aprimo, jau nebeverkia taip. Bet jie nesugeba nutraukt vis dar stipraus ryšio. Tik ar gali būt ryšys tarp gyvo ir mirusio..?

Neišsiskleidęs. Neapgavęs. Kedenamas. Vėjo.
Žiedlapis. Raudonas. Bet viduje juodas.

Kol išsiskleisi NELAUKĖ. Nuskynė gumbą.
Ir išskleidė pats. Rankomis. Nuogomis.
tarp traukinio bėgių aguona žydėsiu… /A.Orlova “Ramuma”/

Toj sušiktoj akropolio gatvėj praėjęs beprotiško grožio vaikinas vaidenas kas 23 minutes galvoje.
Tie marškiniai, apdriskę džinsai, pasišiaušę plaukai, ausinukai ausyse, niūrus, bet gilus žvilgsnis, lūpos, eisena, mintys, kvapas, šypsnis man lūpų kamputyje… tiek daug telpa į tas 9 sekundes.

Jūra, padainuok man rytoj prieš miegą. tą vieną naktį.

Muzika/The Strokes-Reptilia
Filmas/Never let me go
Knyga/”Būtybė”
Skonis/šila.uogės
Kvapas/muzikos
Naktis/nuovargis sapnuose
Nostalgija/žmonės

P.S. balsas! kitoks.  I Balme Coco “Quicker” http://www.le-hiboo.com/25950-hiboo-dlive-i-blame-coco

Rytas. Nakties prisiminimai. Sapnas. Kūnai. Oda. Virpesiai. Šiluma. Lietus. Lūpos.

pavydėk.
pavydėk man nieko. Pavydėk, kad aš nieko neturiu. Pavydėk man. Tiesiog pavydėk ir viskas.

And the feeling coming from my bones
Says find a home

..nes niekada nebuvo šalta ir niekada nebus karšta. jie slinko, šliaužė į tamsą ir dainavo demonams lopšines, kurių dar niekas negirdėjo

o gyvenime pasikeitusios smulkmenos
turi didžiulę įtaką mūsų veiksmams

Mintys, įsirėžę į odą, apsimeta raukšlėmis

pirštų galiukais
ropoju kalniukais
tau palieku
juos - banalu

Muzika/Pixies - where is my mind
Filmas/Remember me
Knyga/”pabėgimas”
Skonis/kava
Kvapas/tamsta muzika’11
Naktis/židinys, žvaigždės, mintys, miegas
Nostalgija/ankstesnė agė
Mintys/mano

P.S. ..tamstoj niekada netemsta

nuotrauka sig©s

Mano mėlyna striukė viską matė
Du apgamai ant dešinės krūties pašnibždėjo paslaptį
Akys po vandeniu fiksavo kadrą
Ji norėjo tiesiog stebėti saulę

pilna minučių, kurios turi tiek mažai laiko savyje, ir prabėga taip greitai, kad nespėji įkvėpt ir suskaičiuot iki šimto. nespėji, nebespėji, netelpi dienose, valandose, o gal savaitėse, vasaros per mažai, rudens per daug. įkalinta tose trumpose sekundėse sėdžiu ant kėdės su dviem kojom ir galvoju, kaip ištrūkt. glostau tavo blakstienas ir bučiuoju vokus, vis dar bandau pabėgt nuo minučių.
tarp mūsų visada akių karas, bet aš niekada nenuleidžiu akių.
“aš tik trumpam..”

kodėl ilgesys yra toks skaudus?

jauti kaip traukia. žemyn. aukštyn. į kairę. ir dešinę. visi į savo puses. visi sau. visiems tavęs reikia. o kai paleidžia, subliūkšti tarsi balionas. lieki vienas tarp savo akių. tarp rankų, kurios išraižytos mažom paslaptim, jos tyli, mėlynos su rudais krašteliais ir jos nieko nesako. neišsiduoda. neišduoda žmonių ten paliktų paslapčių.
jauti kaip žiūri. stebi jie lyg pro akvariumą, žuvies akimis fotografuoja ruda juosta ir į popierių įrėžia akimirką, kurios galbūt nenorėjai matyt.
jauti, kaip krenta lietaus lašai ir šiurpas perbėga per kūna. pakentėk, jis viską nuplaus.
jauti kaip šaukia. garsiai, šaižiai, spiegia, gal dainuoja, bet atsiliepi tik į tą, kuris šnibžda. “ei, klausyk, paklausyk manęs” “klausau” “nepaleisk gyvenimo. turi kažką daryt” “tik tiek?” “o ar reikia daugiau?”
jauti kaip nyksti. kas sekundę trupi ir kokonas virsta į dulkes.
bet vis dar saugai paslaptis delnuose.

Skonis/naktį vogtos kaimynų trešnės. manau, kad jiems negaila, tas medis visas aplipęs uogom.
Naktis/pilna minčių ir kelios valandos miego
Kvapas/lietaus
Muzika/Nirvana - Smells Like Teen Spirit, God is an Astronaut - Tempus Horizon,  Coco Rosie - Terrible angels, Youth Group - Forever young

nuotrauka ignės grikevičiūtės

tada klausiausi su tavim senų kasečių, skaičiavau žvaigždes ant tavo rankų ir gėriau karčią kavą. stovėjau dėl tavęs po lietumi, nes tu norėjai, kad rūgštieji lietūs mums sugraužtų plaukus. kepiau tau sudegusius blynus, nes tu mėgai degėsius. tu atnešdavai man saują vyšnių lapų, nes sakei, kad tai gražiausios gėlės. nupirkdavai man žalios arbatos, nors aš jos nemėgdavau, kad pridėtum tiek medaus, jog nesijaustų jos skonio. medyje išraižydavai dainų pavadinimus, nes sakydavai, kad tai ištikrųjų mūsų vardai. mes žiūrėdavom senus filmus per tavo mažą nespalvotą televizorių, nes tau nepatiko spalvos. tu man parodei, kad rokas yra mano gyvenimo muzika. tu nusivesdavai mane į laukymę, liepdavai atsigult, užsimerkt ir suskaičiuot iki šimto, o tada ieškot tavęs. aš niekada nerasdavau, o tu ateidavai iš savo slėptuvės ir juokdavaisi. bučiuodavai man plaukus. sakydavai, kad kaklas yra gražiausia mano kūno vieta ir prašydavai niekada jo neužsidengt. iš kitų šalių parvešdavai man trumpas vintažines sukneles ir sakydavai, kad su jom atrodau beprotiškai žavi. tu liesdavai mane taip, kad elektra bėgiodavo po visą mano kūną. kutendavai kiekvieną mano delnų raukšlelę, įbrėžimą ir gyslelę. į mus, praeinančius gatve, žiūrėdavo visos senos močiutės, o tu joms atsakydavai “aš tik trumpam”. niekada nesupratau, ką tai reiškia. o tu ir nesakei. tu kankindavai mane tyla, o paskui, padaręs kavos, pasakodavai viską, kas buvo tavo galvoje. kai pamatydavai ašaras mano akyse, tu apkabindavai mane ir glostydavai kaklą tol, kol aš nustodavau verkt. tu neklausinėjai. tu viską supratai be žodžių. užrišdavai man ant rankos odines juosteles. padovanojai mažą medinį pakabuką - laivą ir sakei kad jis tau reiškia viską. nepasakei ką. tu vesdavaisi mane ant daugiabučio stogo, paleisdavai nirvaną savo mažame grotuve iš kanados ir mes iš termoso gerdavom tavo aviečių arbatą. tu man pasakodavai apie kosmosą, kanjonus ir kutendavai mano pirštų galiukus..

aš pasiilgau to, tu juk žinai?

Kai nuėjau uždaryt šunės į voljerą, ji įlindo į būdą o aš pritūpiau šalia ir paliaukiau kol iškiš galvą. Pakasiau už ausų o ji pažvelgė į mane tokiu žvilgsniu, ir pasakė “padainuok man…”. Ne, ji neprašneko, kaip būna filmuose, tai pasakė tos jos akys. Na gerai, pagalvojau aš, atsisėdau ant medinių grindų ir pradėjau niūniuot.
O mėnulyje nėra mokyklų Ir mėnulyje nevyksta karas…
O mėnulyje gyvena elniai Jų nenumuša mašinos..
Ir mėnulyje nemiršta tėčiai..
Bet kodėl kodėl gi broli Tas mėnulis taip toli?

Ji pasižiūrėjo į mane tarsi mąstydama, kodėl jis taip toli ir padėjo galvą man ant rankos. Nesvarbu. Ramuma. Vasaris. Lijo. Paskutinio mamuto daina. Slėpynės. Vaiduokliai.. Jos visos atgijo manyje išnaujo. Mano lūpose. Prisiminimai su jom kartu. Tikriausiai mano gyvenime nėra nei vienos dainos, kuri su kažkuo nesusijus. Su žmogumi, su akimirka, su jausmais, su žodžiais..
Galiausiai Leila užmigo ir aš nuėjau į ten, ką žmonės vadina namais.

Skonis/žemuogių arbata
Naktis/trylika valandų miego
Kvapas/naktinio laužo
Muzika/The Strokes-Reptilia

..būti tavo amžinybės glėby
..susigražint prarastus žmones
..atsukt laiką atgal (ne tam, kad ištaisyčiau klaidas, bet kad pakartočiau pačias geriausias akimirkas)
..suleist pirštus į tavo plaukus
..klausyt muziką garsiai garsiai garsiai…taip kad ji užlietų visą kūną, ir nieko daugiau nejausčiau - tik muziką

Skonis/kiviai
Naktis/nemiegojau
Kvapas/Latte
Muzika/Nirvana - Rape me

Tik dabar supratau, kad man blogai. Ankščiau nenorėjau jokios pagalbos, stengiausi, jog atrodytų kad man viskas gerai. Kad nieko nėra, kad aš laiminga. Stūmiau žmones nuo savęs, sakiau jiems, kad tegul tvarkosi savo gyvenimus. Ir koks keistas jausmas apėmė, kai neseniai suvokiau, jog ne ne ne, nėra viskas gerai. Jog naktimis negaliu ramiai užmigt nuo minčių, jos užgožia mane, užpildo kiekvieną kūno kampelį ir neleidžia daryt, sakyt tai, ko noriu. Kad jos mane valdo. Galbūt truputį keistos, niūrios, šaltos, atgrąsios. Bet jos visos manyje. Jos verčia nusišnekėt, paslėpt jausmus, meilę, šypseną, virpesį.
Tik dabar suvokiu, kad praradau tą žmogų, nors jo laidotuvės buvo jau prieš pusmetį. Niekaip nesugebėjau ir nesugebu jo paleist. Ir kai lija lietus, aš vis dar išeinu iš namų riedant mano lietui nuo veido, einu einu einu, ir pasuku link supynių, nors žinau, kad jos šlapios. Prieinu, paliečiu drėgną, lietumi kvepiančią jų medieną, apsisuku, nusiraminu ir grįštu namo. Išsišluostau šlapius plaukus ir viską pamirštu… Taip buvo ankščiau. Dabar išsišluosčius plaukus nieko nepamirštu. Galbūt tyčia skaudindama save pasiimu raudoną mano mylimiausių nuotraukų dėžutę ir paskleidžiu jas ant grindų. Ir ašaros sugrįšta…
Ir tokia man nebūdinga smulkmenėlė – vienas žmogus. Mes visiškai skirtingi, ir net nedaug bendraujam, bet aš kažkodėl vis galvoju apie jį. Toks keistas jausmas. Nežinau, kas tai. Bet jis mane traukia. Kodėl tiek mažai pabendravus su juo, jis lindi mano galvoje.. Visiškai kitoks nei aš. Tikriausiai ne man.
Kažkada norėjo man padėt. Tada, kai aš visus stūmiau nuo savęs. Tada galbūt aš jam rūpėjau. Dabar jau tikriausiai nebe. Parašiau jam, kad dabar jis gali padėt, bet apsigalvojau. Nenorėjau jam pasakoti to, kas mane skaudina. Ir pasakiau, kad tikriausiai nepadės tai, jog jam papasakosiu. Nors puikiai žinau, kad padėtų. Ir jis žino, nes tai parašė.

Tai tokios mano liūdesienos.
G.